Tarmė / THE DIALECT


TARMĖ 

Videoperformansas, 5,29 min., 2013
Videoperformasas atliktas realioje statybų aikštelėje
Tarmė – nekintantis, stabilus, įgimtas, su krauju gaunamas ankščiausias kalbinis įgūdis. Archajinis palikimas nekinta laike, yra griežtai “pririštas” prie vietos ir joje gyvenančių žmonių – taip sukuriamas uždaras arealas, bendruomenė, kalbanti tik jai suprantama specifine kalba. Tradicijos tęstinumui būtinas perdavimas, bet koks įprastas uždaro arealo gyvenimo rutinos sutrigdymas (pvz. emigracija) įveda savo taisykles ir sąlygoja tradicijos nykimą (”Baba, ar tu turi čikenų?” – klausia iš Londono grįžęs anūkėlis savo močiūtę Vaitkūnų kaime, Kaišiadorių rajone). Tradicijos stabilumas ir uždarumas sąlygoja saugumą, tačiau praranda savo galimybę išlikti prieš kitimą ir globalumą.
SINOPSIS:
Moteris dėvinti lietuvišką tautinį kostiumą (spalvomis ir detalėmis būdingomis mažam Dzūkijos kelių kaimų regionui) stovi judrioje, darbingoje statybų aplinkoje. Dirbantys statybininkai nekreipia dėmesio į statišką figūrą. Girdisi grąžtų, plaktukų garsai. Atsiveria langų angos sienose. Cemento dulkės ir grubūs įrankiai. Tačiau moteris tautiniu kostiumu išlieka stabili ir nesitraukia. Tradicija (moteris) – stabili. Laikas (statybos) – kintantis dydis. Atsidūrę vienoje erdvėje jie iliustruoja amžinas, tarpusavyje nuolat konfrontuojančias vertybes.
 


THE DIALECT

Videoperformance, 05:28 min., 2013
Video performance took place in an actual construction site
Dialect is an unchangeable, steady and inherent linguistic skill obtained with blood. The archaic heritage remains stable in time and is firmly tied to location as well as to its inhabitants. This is how a closed habitat, a community using specific language, is created. To continue the tradition, transmission is vital. Any dislocation of usual habitat routine (i. e. emigration) may introduce its own rules causing the wane of tradition. (”Baba, ar tu turi čiken’ų?” – after returning from London, asks a grandson his grandmother, living in Vaitkūnai, Kaišiadorys area). Stability and insularity of tradition bring safety, but reduce the possibility to resist in time of globalism and change.
Video sinopsis:
A woman in national costume (in specific colours and style of small rural region in Dzukia) is standing in a busy construction site. Working men do not pay attention to her static figure. Only sound of hammers and drills can be heard. Suddenly, windows open in the walls. Dust of cement and clumsy tools. The woman in costume persists steady and glue. Tradition (the woman) is steady. Time (construction site) is shifting. Ended in one space, they represent eternal values that constantly confront to each other.