SUDIE Videoperformansas, 08:41 min., 2015/2016 Videoperformanso filmavimas truko metus laiko
Praėjus keleriems metams po skyrybų, aš paėmiau vyro vestuvinius marškinius ir pakabinau juos miške. Dabar stebiu laiką. Matau marškinius, kurie lieka tokie patys, ir gamtą – kuri kinta. Pro kameros objektyvą aš žiūriu į drabužį ir į save. Stebiu praeitį ir jaučiu gyvybę. Leidžiu sau jausti gedulą.
SINOPSIS: Po skyrybų praėjus keleriems metams aš paėmiau buvusio vyro, mūsų vestuvių, marškinius ir pakabinau juos miške. Jie ten kabojo metus laiko. Šiuo metu – jie taip pat yra ten. Kelis kartus per mėnesį aš atvažiuoju į mišką ir filmuoju juos. Kelis pirmuosius mėnesius aš negalėjau į juos žiūrėti – paskui užsimezgė kontaktas. Stebėdama juos per fotoaparato ar kameros objektyvą aš žiūriu į save. Matau laiką. Marškinius, kurie lieka tokie patys ir mišką kuris kinta. Stebiu gyvybę ir praeitį. Leidžiu sau jausti gedulą dėl santuokos griūties. Iškęsti skausmą yra daug lengviau, nei daugybę metų nuo jo slapstytis.
GOODBYE Video performance, 10 min., 2014/2015 Filming of this performance lasted one year
A few years after my divorce I took my husband’s wedding shirt and hung it in the forest. Now I watch the time. I see the shirt that remains the same and the nature that changes. I look at the garment and at myself through the camera lens. I watch the past and feel the life. I allow myself to mourn.
Video sinopsis: A few years after divorce, I took the wedding shirt of my former spouse and hung it in the forest. The shirt has been there for a whole year. And now, it is still there. Several times per month, I go to that forest to make a video of that shirt. Sometimes, I do that every single day. The first few months, I couldn’t even look at it. But later we made a contact. Looking at the shirt through lenses, I can admire myself. I can see time. The shirt remains the same while the forest keeps changing. So I admire living and the past. I let myself feel mourning about the collapse of my marriage. But what is above all, before confronting your sadness, you need to take some time to equalize the power of you with the one of your mourning. Sufering the pain is much easier than just keep hiding from it for many years.