Videoperformansas filmuotas Domininkonų vienuolyne Vilniuje. Susipažinus su šio vienuolyno Vilniuje istorija ir europiniu jos kontekstu, įstrigo vienas iki tol negirdėtas faktas apie tai, jog vienas iš Prancūzijos Dominikonų ordino vienuolynų yra suprojektuotas XX a. žymaus modernizmo architekto Le Corbusier. Modernizmo pionierius sukūrė savitą sistemą, pavadinimu „Le-Modulor”, kuri buvo taikyta projektuojant gyvenamąsias pokario erdves ir šio vienuolyno celes. Tai sistema, apibrėžianti minimalų asmens erdvės poreikį gyvenamojoje erdvėje. Prasidėjus Covid-19 sukeltai pandemijai ir visuotiniam karantinui, kai visi užsidarėme savo vienutėse, apribodami ryšius su pasauliu, ėmiau permąstyti saviizoliaciją kaip konceptą. Sveikatos apsaugos krizės ir antropoceno kontekste atgimė eschatologinės idėjos, nežinomybė dėl žmonijos likimo, kapitalistinio modelio išsisėmimo ir atsivėrė geresnių alternatyvų nebuvimo aklavietė. Pasaulyje, kuris vėl pasidarė nesaugus ir sustingęs, žmonija vėl kliaujasi instinktu slėptis ir būdrauti slėptuvėse. Tokiame kontekste vienuolyno celė tapo inspiracija performansui. Vienuolyno patalpoje įrengiau dėžę pagal architekto Le Corbusier sistemą „Le-Modulor” (modulis): dėžės aukštis: 2,26 m., plotis: 1,13 m. Dėžės gylio matas – 1,00 m. – analogiškas karantino metu rekomenduojamam socialiniam, „nepavojingam” atstumui tarp žmonių. Performanso metu buvau užkalta šioje dėžėje. Pasitelkdama bokso judesius, iš dėžės ištrūkau per keturiolika minučių.
„Le-Modulor”, video performance, 14 min., 2020
This video performance was filmed at the Dominican Monastery in Vilnius. I explored the history of this monastery in Vilnius and the European context of the time, and found out that one of the monasteries by the Dominican order in France was designed by Le Corbusier – the famous architect of the 20th century, who is considered a pioneer of modern architecture. He invented a system called “Le-Modulor. This system was applied in postwar period to design living spaces and cells of the said monastery. The system defines the minimum living space required for a person. With the onset of the Covid-19 pandemic and global quarantine, when we all locked ourselves down in our home-cells, limiting ties with the world, it urged me to rethink self-isolation as a concept.
The context of health care crisis and the Anthropocene revived eschatological ideas, uncertainty over the fate of humanity and the exhaustion of the capitalist model; and due to the lack of better alternatives we all felt stuck in a stalemate. In a world that has once again become insecure and stagnant, humanity is once again relying on its instinct to find a hiding place and stay there.
In such a context, the cell of the monastery became the inspiration for my performance. In a monastery room I installed a box, inspired by Le Corbusier’s system “Le-Modulor” (“The Module”). The height of the box is 2,26 m., its width is 1,13 m. Measure of depth of the box – 1,00 m – is the same as the social, “non-dangerous” distance between people, recommended during the quarantine. During the performance I was closed down in the box and its lid was nailed down. Using boxing movements, I broke away from the box in fourteen minutes.